Ilsis prigulus mama.
Rodos visai nealsuoja.
Triūsia už lango žiema:
Žemei patalą kloja.

Mintys neramios...Gal ji?
Ne, tik kalbėjom. Ji miega.
Nerimu, baime degi,
Saujoje spausdamas sniegą.

Sėlini tartum vagis
Prie lovos pasiklausyti.
O po širdim angis
Rangos...Bandai nuvyti.

-Kas atsitiko, sūnau?-
Klausia mama atsimerkus.
- Ačiū, ačiū, dangau,
Kad nerimaut neverta!
--------------------------------
Ilsis prigulus mama.
Nerimas traukias į šalį.
Triūsia už lango žiema:
Puošia Kalėdoms šalį.