Kai išėjai

Buvo ruduo. Kai tu be žodžių išėjai, -
Kaštonų paskutiniai lapai krito.
Žinojau, jog didžiulę klaidą padarei, -
Vienatvėje budėjau iki ryto.

Ar mesi akmenį? Ar tu be nuodėmės?
Kurio didesnės jos? Bet, iš tikrųjų,
Tik aš esu stipri, turiu ir išminties -
Juk sugebu sau neatleist savųjų.

Svajingai suposi mėnulio pilnatis,
Nurengti medžiai ilgesingai ošė.
Viena svarsčiau, kas dabar tiesą pasakys:
Kiek aš laimėsiu, o kiek tu - praloši?
Eiliuotoja

2010-03-21 17:15:38

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-03-29 11:16:56

Skirybos nebuvo labai skausmingos, jeigu svarstyta:
Kiek aš laimėsiu, o kiek tu praloši...
Bet susiskaitė sklandžiai ir gražiai.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-03-26 18:45:54

Kažkaip prie dūšios skaityti klasikiniu rimavimu parašytas eiles. Sklandu ir artima...

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-03-22 00:22:55

Labai ilgesingai. Tai mano stiliuje, aš tiesiog negaliu nesigėrėti tokiomis eilėmis. Jūsų - juo labiau.

Vartotojas (-a): skroblas

Sukurta: 2010-03-21 19:44:32

Kažkokios labai gražios rudeniškos skirybos, lyg buvo atsisveikinta su išgyventu vasaros karščiu.

Vartotojas (-a): kristyan

Sukurta: 2010-03-21 18:48:04

Taip, skyryba šluobuoja. Nuodėmes reikia mokėti atleisti ir sau, tuomet ir kitam jas atleidi. Išgyvenimas nėra gilus, tą atspindi ir raiška.

Vartotojas (-a): Rykštė

Sukurta: 2010-03-21 18:05:57

Įdomi skyryba. Tik ar pagrįsta?

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-03-21 17:21:07

:)
idomiai :)