Vienas dūris – ir guli...
Pasaulis ištuštėja akyse..
Be savęs tu nieko neturi,
Ir pats žinai, kad neturėsi niekada.
Norėtum juodo dangčio virš galvos,
Vienintelis sprendimas –
Šalta duobė ir prieglobstis tamsos,
Lyg paskutinis patepimas.
Gyvenimą savo vainikuoji akmeniu,
Pilkai lietaus nušlifuotu viršum krūtinės..
Aplink vien lenta prikalta prie lentos,
Ir gėlės ant žemės kauburėlio dirbtinės...
Ne, nebus daugiau ašarų tau –
Tegul verkia tie, kurie liko...
Tarei kartą – „užtenka, atsisakau“..
Išėjai ir tavo pėdos žemėj įspaustos išnyko.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): martinas
Sukurta: 2010-03-21 16:32:32
Džiaugiuosi visais šiais komentarais :)
Jūs šaunuoliai. Vertinu atvirumą, kurio čia yra tikrai nesuvaidinto :)
Ačiū jums :)
Vartotojas (-a): ta_pati
Sukurta: 2010-03-21 16:18:08
Jaunuoli, jūsų įžvalgos labai menkutės ir šabloniškos.
Pažvelkite giliau ir kitu kampu. Gal atrasite šį tą su emociškai stipresniu užtaisu.
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-21 11:11:06
nedaskaičiau.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-21 10:54:07
Rimas mažai kur tikslus. Ritmas- ne ritmas. Pabandykite baltas eiles...