Vienas dūris – ir guli...
Pasaulis ištuštėja akyse..
Be savęs tu nieko neturi,
Ir pats žinai, kad neturėsi niekada.

Norėtum juodo dangčio virš galvos,
Vienintelis sprendimas –
Šalta duobė ir prieglobstis tamsos,
Lyg paskutinis patepimas.

Gyvenimą savo vainikuoji akmeniu,
Pilkai lietaus nušlifuotu viršum krūtinės..
Aplink vien lenta prikalta prie lentos,
Ir gėlės ant žemės kauburėlio dirbtinės...

Ne, nebus daugiau ašarų tau –
Tegul verkia tie, kurie liko...
Tarei kartą – „užtenka, atsisakau“..
Išėjai ir tavo pėdos žemėj įspaustos išnyko.