Pavasaris.
Tik širdyje nyku, ir tuščia
trankus griaustinio aidas
mano viduje...
Tarsi raji bedugnė,
aptemus mano siela.
Sustojęs laiko ratas
ties nežinomybės
praraja gilia.
Skaudi lemtis
plėšriaisiais paukščiais
braunas ir lyg pašėlusi žiema
sušaldo menką daigą.
Kas suvaldys nevaldomąją aistrą?
Kas užgesins neuždegtąją ugnį ???
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-22 15:41:13
Pasilikite sau. Asmeniškas.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-21 00:57:20
o pasirodo tuštumoje galima atrasti visko tiek daug ;)
išieškokim tuštumą ir nebeklausinėsim - kas???
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-20 20:33:53
labai daug trečiojo asmens, tai susilpnina išgyvenimų įspūdį.