Pavasaris.
Tik širdyje nyku, ir tuščia
trankus griaustinio aidas
mano viduje...
Tarsi raji bedugnė,
aptemus mano siela.
Sustojęs laiko ratas
ties nežinomybės
praraja gilia.
Skaudi lemtis
plėšriaisiais paukščiais
braunas ir lyg pašėlusi žiema
sušaldo menką  daigą.  
Kas suvaldys nevaldomąją aistrą?
Kas užgesins neuždegtąją ugnį ???