Verkia purvinas sniegas,
Ašaros teka upeliais,
Kad neužjaučia jo niekas,
Eina, praeina pro šalį.
Vakar dar glaudė prie veido,
Džiaugėsi snaigių šokiu,
Žiema tiek drobių išaudė
Pievoms ir medžiams baltų.
Akino spindintys toliai,
Puošėsi pušys šerkšnu,
Tyliai kartojom po žodį –
Dieve, kaip žemėj gražu!
Tik laikas, nesustojantis laikas,
Žaidžia savus žaidimus -
Spalvotomis skraistėmis plaikstos,
Maino ir maino rūbus.
Žalią, geltoną ir baltą
Suka ir suka ratu,
Kartais dar pilką ir margą
Brūkšnį nutėkš teptuku.
Žmogus stebiesi – taip gera
Laukti spalvų vis kitų,
Pavasarį, vasarą žalią
Matyti už šėlsmo pūgų.
Sustabdyt negali ir nereikia,
Grožis gyvybės – tėkmėj,
Tegul pirmąjį žiedą praskleidžia
Iš po sniego nušvitus gėlė.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-20 22:59:26
gražus eilėraštis :)...,,Dieve, kaip žemėj gražu!\" - sutinku :)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-20 17:50:20
Su pavasariu. Šaunu, Skroblai :)
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-03-20 17:35:52
objektyvios tikrovės sukelti įspūdžiai ir didelis tikėjimas nauju grožio ir vilties atgimimu gamtoje ir sieloje.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-20 17:26:13
... purvino sniego negaila... :( O gėlių laukiam! :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-20 17:05:52
...sukasi Amžinybės ratas. Gražios mintys.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-03-20 16:01:38
Proginis. Tik Jūs neištirpkit :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-20 15:16:01
Smagiai parimuota
Grožis gyvybės tėkmėj,
brūkšnelio nereiktų, nebent po \"grožis\"