Purvinas sniegas

Verkia purvinas sniegas,
Ašaros teka upeliais,
Kad neužjaučia jo niekas,
Eina, praeina pro šalį.

Vakar dar glaudė prie veido,
Džiaugėsi snaigių šokiu,
Žiema tiek drobių išaudė
Pievoms ir medžiams baltų.

Akino spindintys toliai,
Puošėsi pušys šerkšnu,
Tyliai kartojom po žodį –
Dieve, kaip žemėj gražu!

Tik laikas, nesustojantis laikas,
Žaidžia savus žaidimus -
Spalvotomis skraistėmis plaikstos,
Maino ir maino rūbus.

Žalią, geltoną ir baltą
Suka ir suka ratu,
Kartais dar pilką ir margą
Brūkšnį nutėkš teptuku.

Žmogus stebiesi – taip gera
Laukti spalvų vis kitų,
Pavasarį, vasarą žalią
Matyti už  šėlsmo pūgų.

Sustabdyt negali ir nereikia,
Grožis gyvybės – tėkmėj,
Tegul pirmąjį žiedą praskleidžia
Iš po sniego nušvitus gėlė.
skroblas

2010-03-20 14:48:47

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-20 22:59:26

gražus eilėraštis :)...,,Dieve, kaip žemėj gražu!\" - sutinku :)

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2010-03-20 17:50:20

Su pavasariu. Šaunu, Skroblai :)

Vartotojas (-a): moli

Sukurta: 2010-03-20 17:35:52

objektyvios tikrovės sukelti įspūdžiai ir didelis tikėjimas nauju grožio ir vilties atgimimu gamtoje ir sieloje.

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2010-03-20 17:26:13

... purvino sniego negaila... :( O gėlių laukiam! :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-20 17:05:52

...sukasi Amžinybės ratas. Gražios mintys.

Vartotojas (-a): Žiogas

Sukurta: 2010-03-20 16:01:38

Proginis. Tik Jūs neištirpkit :)

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-20 15:16:01

Smagiai parimuota
Grožis gyvybės tėkmėj,
brūkšnelio nereiktų, nebent po \"grožis\"