Daugybė nuostabių obels žiedų
papuošia sodą ir kelius nukloja.
Lyg kilimu per žiedlapius brendu,
o medžiai man švelniai šakelėm moja.
Papuošta žemė nuometu baltu.
Kaip atminimas, kaip jaunystės aidas.
Su žiedlapiais gyveniman grįžtu,
kuris atrodė, kažkada jau baigės.
Pabėrė vėjas kvepiančius žiedus
ir jais baltai man galvą padabino.
Sugrįžtančius su vėju vėl žodžius
visiems visiems laimingiems padalino.
Tiek daug obels žiedų baltų baltų,
jie puošia mano sodą –lyg vestuvėms.
Į savo praeitį aš nuotaka grįžtu
ir dovanoju meilę medžių burėms.
2010.03.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-20 02:26:03
Graži ir prasminga sąsaja žmogaus ir gamtos.
Šiltas ir pavasariškas.Patiko, pasiimu.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-19 18:01:15
Pabuvojau jūsų žydinčiame sode ir šviesiau pasidarė. Ačiū. :)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-19 17:05:35
Pritariu. Labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-19 15:59:16
Ačiū . Labai grazu ir atrodo aš už lango pamačiau savo žydintį sodą...
Vartotojas (-a): skroblas
Sukurta: 2010-03-19 14:43:25
Tas puošnus obelų žydėjimas. Puikiai perteikta.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-19 14:21:31
Taip švelniai sodų žydėjimas susietas su žmogaus amžiumi... vargu ar jaunas žmogus tau pajaustų? Ir tas grįžimas nuotaka... Subtilu :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-19 14:04:54
labai labai gražu:)...pasiimu:)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-03-19 14:00:32
Pavasariškai svajingas.