Santrauka:
Šokteli raidė it žiogas // Pažįstu ją - eM...
Laikas atėjo ir... BŪK!
Pavasari,
Ar žinai bent,
Kaip sieloje noksta
Tavo vardas gražus,
Kai dalgiui nereikia
Išeiti į žolę?
Paukščiai ima už rankų
Ir veda pabūt,
Kur
šaukia miškely tilvikas
Kur
šūkteli pempė - - gyva!,
Kur
puošias vestuvių vainikais
Kriaušė, slyva, alyva.
Mano laikas barzdotas.
Jo rankoj senatvės lazda.
Švilpauki džiaugsmą, varnėne,
Aš noriu girdėti tave
Ir matyt kaip piemens
Mažoje pėdoje
Pražįsta pavasariu
Žalias poetas..
Šokteli raidė it žiogas
Pažįstu ją - eM.
* kursyvu cituojamas E. Mieželaitis
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): moli
Sukurta: 2010-03-19 13:42:57
Gražiai ganote žodžius. Pavasariškai gaiviai.Dėkui.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-03-19 11:14:06
Ne tik mano laikas \"nuplikęs\", bet ir be smegenų. Varnos, Pilvotuk, išnešiojo, apkarstė visas tvoras... Matyt, neskanios, jau be svajonių, sukempėję...
Vartotojas (-a): Pilvotukas
Sukurta: 2010-03-19 09:07:46
Mano laikas jau nuplikęs,
Kaip tas eM tilvikas.
Dar nesu net žalias poetas,
Nei Maironis, nei Fetas.
Bet pėdas palieku.
Jos didelės, basos.
Tik labai jau šaltos,
Kaip ryto rasos.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-19 07:52:03
Tebūnie pavasaris - jau piemenėlio pėdoje gyvybės ir poezijos vanduo nebeužšals. Atsigerkim ir tapkim piemenėliais
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-19 07:50:34
žavu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-19 07:44:32
...lyriška, gyva, pavasariška.