Pakaba

*  *  *  
Tiek nedaug tenorėjau matyti –
tavo šypseną... džiugina, glosto,
o kai dingdavai, tavąjį, pilką,
vis ant pakabos paliktą ploščių.
  
    Kai lietingais ilgais vakarais,
    vis išeidavai, kur – nieks nežino,
    jau be ploščiaus, tik ji – pakaba,
    mano žvilgsnį ne kartą ramino.

Dar po metų, kai nelauktai,
išvykai išbandyti likimo,
ištuštėjusi mūs pakaba
man primindavo tavo laukimą.

    Metai skuba, tai pūgos, tai lietūs.
    Ją remonto metu nukabino.
    Bet išliko jis, – pilkas šešėlis –
    pakabos, kur man žvilgsnį svaigino.

Net dažytojo rankos prityrę,
kai jį paslėpė, - jo nebeliko,
atmintis nesutriko, atkūrė, -
pakaba...vėlei žvilgsnis prilipo.    

    Tiek nedaug tenorėjau matyti, -
    šypsena tavo, džiugino, glostė...
    O suprasti vis tiek negalėtum:
    Ji brangi, nes juk tavojo ploščiaus!

*  *  *
Leonas

2010-03-18 19:16:33

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Rudenė

Sukurta: 2010-04-01 14:27:50

\"ištuštėjusi mūs pakaba
man primindavo tavo laukimą\"
Gražus ilgesingas laukimas,nepamirštant pasijuokti iš savęs.
Puiku.Tik žodį \"ploščius\" gal reiktų rašyt kabutėse.

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-19 09:21:26

jei ne tas ploščius tavęs nebūčiau glostęs........ :) ant pakabos

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-03-18 23:40:39

man patinka :) kalba yra skirta kalbėti :) ir jei ypa ploščius, tai joks lietpaltis jam neprilygsta.. :)

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2010-03-18 21:23:27

Tokio stiliaus eiliui trūksta šmaikštumo. Nors šiaip jo ir esama. Na, ir ne „ploščius“, o paltas, lietpaltis.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-18 20:42:23

Pritemptas atrodo. O dar tas ploščius...