Mes kasdien išeiname į karą,
Vienus išlydi mamos, tėčiai ir draugai,
O kitų nelydi niekas
Jie patys užsideda šarvus.
Nuo pačio ankstyvo ryto,
Vos pakilę iš šilto, sapnais apraizgyto
Karsto lovos kapo,
Mes ruošiamės į amžiną kovą,
Ir renkamės ginklus.
Begaliniai karių legionai
Kasdien pražygiuoja pro mano akis.
Čia kasdien krenta draugai,
Ir iš jų srūva kraujo klanai,
Net ašaros jų sielų nebeišplauna.
O jei priešai sugauna mane,
Ir vilties nebėra išgyvent,
Aš nuodų taurę prie lūpų keliu ir tyliai šnabždu:
\"Dėl tavęs mano prieše, aš mirštu gyvenu.\"

O sugrįžę namo, mes švenčiame gyvenimą
Tą neapsakomą laisvės galią,
Kai niekas tavęs nugalėti negali.
Ir džiaugiamės, kad laimėjome mūšį,
Dar neprasidėjusio karo.