Santrauka:
Liūdesys prasmingas
Šiaip liūdesy gimiau ir jam dėkoju
Už gėrį – noriu ir verkiu.
Aplink vis tie, kurie saldžiai burnoja
Su geišų šypsenėlėm ant veidų.
Nuslėpti liūdesį kaip paslaptį po šydu,
Išeit su juo į gatvę – nesaugu.
Tiktai vienatvė, draugiškai atklydus,
Pasikviečia po jos pilku stogu.
Suduš išpampusių akiduobių geldelės,
Kai liūdesys išplauks žvarbiam ryte.
Į lagaminą grūsdama sukneles
Išlėksiu jo ieškoti lietuje.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Solo
Sukurta: 2006-03-10 22:24:55
Prie šitos lyrikos žodis "išpampusios" kažkoks neskanus. Jei anatomiškai, tai akiduobės yra kaule, tad ir išpampti negali.