Šiaip liūdesy gimiau ir jam dėkoju
Už gėrį – noriu ir verkiu.
Aplink vis tie, kurie saldžiai burnoja
Su geišų šypsenėlėm ant veidų.

Nuslėpti liūdesį kaip paslaptį po šydu,
Išeit su juo į gatvę – nesaugu.
Tiktai vienatvė, draugiškai atklydus,
Pasikviečia po jos pilku stogu.

Suduš išpampusių akiduobių geldelės,
Kai liūdesys išplauks žvarbiam ryte.
Į lagaminą grūsdama sukneles
Išlėksiu jo ieškoti lietuje.