Giliai, tarp žodžių nutylėtų,
Jaučiu užslėptą tavo mintį,
Žinau, ką pasakyt norėtum,
Bet žodžiai - tarsi užrakinti.
Aš tarp eilučių skaityt moku,
O daugtaškiai - tave išduoda.
Užpildyt juos tau apsimoka -
Jie ištirpdytų sieloj gruodą.
Jauti, kad praeities daugėja,
O ateities matuot negalim,
Bet, pasakyt ką nutylėjai,
Ir šiandien neužtenka valios.
Bandai vis naštą nusimesti,
Kurią daug metų tu nešiojai.
Aš negaliu tavęs suprasti:
Kam vėl atidedi rytojui?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-29 11:10:47
Sunkus tas netikrumo jausmas.
Man labai patiko.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-26 18:47:56
Aš negaliu tavęs suprasti:
Kam vėl atidedi rytojui?
Gražus ir teisingas paraginimas. Juk gyvename tik kartą...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-20 22:42:32
...pabaiga gerai užakcentuota Aš negaliu tavęs suprasti: / Kam vėl atidedi rytojui?
Teisingai - praeities vis daugėja...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-18 20:52:52
Idėja ne visada noriai pakluso rimavimo technikai.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-18 10:27:33
...nemanau, kad mokam ,,skaityt\"...kartais manom, kad mokam, o kartais tas manymas smarkiai suklaidina...bet eilėraštis gražiai sueiliuotas: patiko :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-18 09:58:34
pradžioj- Žinau, ką pasakyt norėtum,
pabaigoje - Aš negaliu tavęs suprasti:
-neįtikinantis prieštaravimas-