Giliai, tarp žodžių nutylėtų,
Jaučiu užslėptą tavo mintį,
Žinau, ką pasakyt norėtum,
Bet žodžiai - tarsi užrakinti.

Aš tarp eilučių skaityt moku,
O daugtaškiai - tave išduoda.
Užpildyt juos tau apsimoka -
Jie ištirpdytų sieloj gruodą.

Jauti, kad praeities daugėja,
O ateities matuot negalim,
Bet, pasakyt ką nutylėjai,
Ir šiandien neužtenka valios.

Bandai vis naštą nusimesti,
Kurią daug metų tu nešiojai.
Aš negaliu tavęs suprasti:
Kam vėl atidedi rytojui?