Iš praeities, iš metų klodų,
Iš pamirštų veidų gelmės
Iškilk saulėlydžiu raudonu,
Aidu pirmosios nuodėmės.
Buvau aš kaltas ar nekaltas,
Dabar visai tai nesvarbu,
Naktužės girtas, vėjo bartas
Ėjau pavasario lauku.
Šalti upokšniai rodė kelią,
Vertė skubėti eit pirmyn,
Pamiršt, jei kartais širdį gelia,
Sparnais svajonių kilt aukštyn.
Nubėgo metai su ledokšniais
Upeliais, upėm, nemunais,
Sugriuvo pilys, smėlio bokštai
Su šlapio žvirgždo pamatais.
Iš praeities, iš metų klodų,
Svajonių paukšte, atsišauk,
Pavasariniam dangaus toly
Manęs vėluojančio palauk.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-03-19 13:07:26
\"Naktužės girtas, vėjo bartas
Ėjau pavasario lauku.\"- puikiai. Nugludinta sklandi kūryba.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-18 20:57:58
Kaip miela skaityti Jūsų tokias ilgesingas ,nuostabias eiles.Ačiū.
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2010-03-18 12:18:48
gražiai čia nuvilnijo gyvenimo kaleidoskopas,dėja...vėluojančių nelaukia.
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-18 11:09:25
vaizdiniais nubėgo per mintį ilgesingas palauk
ak,ta svajonių paukštė :)
Vartotojas (-a): Santaja
Sukurta: 2010-03-18 10:40:38
nuostabios eiles ;)
Vartotojas (-a): Svyruoklė
Sukurta: 2010-03-18 09:36:42
Gražus ilgesys.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-18 08:02:14
nors kai kur pamečiau ritma, buvo gražu :)
gal tiesiog ryte sunku susigau Novembre muzką :)