Iš praeities, iš metų klodų,
Iš pamirštų veidų gelmės
Iškilk saulėlydžiu raudonu,
Aidu pirmosios nuodėmės.

Buvau aš kaltas ar nekaltas,
Dabar visai tai nesvarbu,
Naktužės girtas, vėjo bartas
Ėjau pavasario lauku.

Šalti upokšniai rodė kelią,
Vertė skubėti eit pirmyn,
Pamiršt, jei kartais širdį gelia,
Sparnais svajonių kilt aukštyn.

Nubėgo metai su ledokšniais
Upeliais, upėm, nemunais,
Sugriuvo pilys, smėlio bokštai
Su šlapio žvirgždo pamatais.

Iš praeities, iš metų klodų,
Svajonių paukšte, atsišauk,
Pavasariniam dangaus toly
Manęs vėluojančio palauk.