Nugyventų metų mozaika


*
Išaugtiniai vaikystės metai
guli ant aukšto tarp sendaikčių
vis dar kažko laukdami


*
Seną sodą apjuosę ošia beržai,
priglobę jaunystės metų vėles,
pavirtusias dailių vainikų šakomis.


*
Tavo meilės žodžiai
iki šiol švelniai glosto  
mano pavargusią širdį.


*
Vakaro šešėlių ilgėjimą
nutraukė ežere nuskendusi
saulė


*
Muša kovo lašai
skambų palangės būgnelį:
ruoškis sutikti pavasarį, žmogau!


*
Tiesia kūdykis rankelę į kamanę.
Neliesk – perspėja motina –
šis žiedelis gelia!


*
Sėdi senukas ant prieklėčio.
Mena, kaip pavakariais čia
ant tėvo kelių jodinėdamas
krykštė.


*
Iššokusi iš galvos niūri mintis
skaudžiai smogė
į paširdę.


*
Į visas puses išlakstė
gyvenimo metai,
palikdami tik dienas
Sodininkas

2010-03-17 23:47:01

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): klevas

Sukurta: 2010-03-18 16:40:31

Muša kovo lašai
skambų palangės būgnelį --- skambi ir spalvinga Jūsų mozaika.

Vartotojas (-a): Liepsnelė

Sukurta: 2010-03-18 12:08:22

nuostabus minčių veržlumas.
džiugu, kad vėl dalinatės savo poezija su mumis.
ačiū :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-18 08:20:24

Gražus gyvenimas, prasmingas... ir žodžiai tiesiog \"išsilieję\' iš pačios širdies... Šįryt, važiuojant į darbą, visai kitokios eilės galvoje dėliojosi, bet ta pačia tema... :)

Vartotojas (-a): anamcara

Sukurta: 2010-03-18 07:38:02

gražu :)

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-18 00:25:04

Sudėliojus šitą mozaiką - nuostabus paveikslas, šiltomis spalvomis spindi...

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-17 23:51:13

labai labai prasmingos mintelės surinktos...man patiko :)...aš pasiimsiu