*
Išaugtiniai vaikystės metai
guli ant aukšto tarp sendaikčių
vis dar kažko laukdami
*
Seną sodą apjuosę ošia beržai,
priglobę jaunystės metų vėles,
pavirtusias dailių vainikų šakomis.
*
Tavo meilės žodžiai
iki šiol švelniai glosto
mano pavargusią širdį.
*
Vakaro šešėlių ilgėjimą
nutraukė ežere nuskendusi
saulė
*
Muša kovo lašai
skambų palangės būgnelį:
ruoškis sutikti pavasarį, žmogau!
*
Tiesia kūdykis rankelę į kamanę.
Neliesk – perspėja motina –
šis žiedelis gelia!
*
Sėdi senukas ant prieklėčio.
Mena, kaip pavakariais čia
ant tėvo kelių jodinėdamas
krykštė.
*
Iššokusi iš galvos niūri mintis
skaudžiai smogė
į paširdę.
*
Į visas puses išlakstė
gyvenimo metai,
palikdami tik dienas
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-18 16:40:31
Muša kovo lašai
skambų palangės būgnelį --- skambi ir spalvinga Jūsų mozaika.
Vartotojas (-a): Liepsnelė
Sukurta: 2010-03-18 12:08:22
nuostabus minčių veržlumas.
džiugu, kad vėl dalinatės savo poezija su mumis.
ačiū :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-18 08:20:24
Gražus gyvenimas, prasmingas... ir žodžiai tiesiog \"išsilieję\' iš pačios širdies... Šįryt, važiuojant į darbą, visai kitokios eilės galvoje dėliojosi, bet ta pačia tema... :)
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-18 07:38:02
gražu :)
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-03-18 00:25:04
Sudėliojus šitą mozaiką - nuostabus paveikslas, šiltomis spalvomis spindi...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-17 23:51:13
labai labai prasmingos mintelės surinktos...man patiko :)...aš pasiimsiu