Nugyventų metų mozaika


*
Išaugtiniai vaikystės metai
guli ant aukšto tarp sendaikčių
vis dar kažko laukdami


*
Seną sodą apjuosę ošia beržai,
priglobę jaunystės metų vėles,
pavirtusias dailių vainikų šakomis.


*
Tavo meilės žodžiai
iki šiol švelniai glosto  
mano pavargusią širdį.


*
Vakaro šešėlių ilgėjimą
nutraukė ežere nuskendusi
saulė


*
Muša kovo lašai
skambų palangės būgnelį:
ruoškis sutikti pavasarį, žmogau!


*
Tiesia kūdykis rankelę į kamanę.
Neliesk – perspėja motina –
šis žiedelis gelia!


*
Sėdi senukas ant prieklėčio.
Mena, kaip pavakariais čia
ant tėvo kelių jodinėdamas
krykštė.


*
Iššokusi iš galvos niūri mintis
skaudžiai smogė
į paširdę.


*
Į visas puses išlakstė
gyvenimo metai,
palikdami tik dienas
Sodininkas