Beldimasis į duris

Santrauka:
Malda, o gal gyvenimo istorija.
Ar galiu atsiprašyti?
Jei leistumėt, viso pasaulio.
Ar galiu užeiti?
Žinosiu, kad nesu laukiama.
Ar galiu paskambinti?
Numerį, duokit gydytojo.
Ar galiu pavalgyti?
Nevogsiu duonos iš lesyklėlių.
Ar galiu pasnausti?
Antklode dalinsiuosi su jumis.
Ar galiu nusiprausti?
Vandens atsinešiu iš šulinio.
Ar galit įsivaikinti?
Užsidirbsiu žaislams pati.
Ar galit nerėkti?
Pamerksiu kvepiančių gėlių.
Ar galit neišmesti?
Išsikarpysiu iš popieriaus sparnus.
Ar galit nemušti?
Nušluosiu kaimynų takelį.
Ar galit neišvaryti?
Visąlaik pamirštat atidaryti duris.
Ar galit palydėti?
Seniai atėjusi neturiu kur eiti.
Ar galit susigrąžinti?
Vabalėliai nustojo kalbėtis su manimi.
Ar galit atsakyti?
Dreba kojos be baimės ir šalčio.
Ar galit nežiūrėti?
Išeidama paskęstu kaminų skylėse.
Eile Tyla

2010-03-17 15:09:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-03-17 20:59:12

Noriu paprieštarauti Gediminui. Poezija yra viskas. Tik žiūrėti reikia mokėti...:-)

Klausimais ir atsakymais nupiešta visa gyvenimo drama. Būk atsargesnė su tokiu raiškos pasirinkimu. Stenkis kolkas vengti pakartojimų. O vėliau jie patys į eilių įšoks...:-) Dabar tiesiog rašyk nesisprausdama į kokius nors rėmus:-)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-17 17:47:40

neįdomu.
nepoezija.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-17 16:30:22

Labai įdomus eilėraštis, tiek daug klausimų lyg ir nebereikalaujančių atsakymų... Persmelkta viskas netekties skausmu...