Lietus sniege išbadė duobutes,
Pernykštės žolės švelniai išsikišo.
Asfaltu teka upė purvina,
Prie durų pusnys vis dar neatlyžo.

Kieme nutirpo senos šiukšlės,
O pievoje – juodi lopai.
Nuliejo sienas du varvekliai,
Kyboję čia kaip du draugai.

Bet kitą rytą – vėl iš naujo,
Baltai pasipuošė miškai...
Pavasari, tu kovo pirmą
Vėl mus palikti sumanei...