Aš kaip akmuo, nugludinta srovės,
Gyvenimo, likimo apdorota,
Išmokus priešintis kerams tėkmės.
Širdis kieta, jos negaliu parduoti.
O kartais tarsi vandenų versmė
Skubu į tikslą, kas mane stabdys?
Supratus, kad liūdėt nėra prasmės,
Nuskandinu savy jausmų žuvis.
Žinau, turiu pasaulyje šiame
Viskuo pabūti, kad galėčiau rast save...
Liepa
2010-03-16 18:49:08
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Liepa
Sukurta: 2010-03-21 19:32:33
Jausmų žuvys slidžios, greitos ir sunkiai suvaldomos...
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-17 09:09:25
jausmų žuvys nenuskandinamos,o ir nereikia skandint,gal tik pridusint truputį ;)
puikus eiliukas,prasmingas kalbėjimas.
Vartotojas (-a): kielė
Sukurta: 2010-03-16 23:15:31
Šaunuolė, Liepa :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-16 21:10:56
...patiko. Veržlus jausmo protrūkis.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-16 19:26:55
Lyriškas dienoraštinis įrašas...:-)
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-03-16 19:12:28
Labai gražiai nuskambėjo subtilus žodžių derinys - jausmų žuvys. O ir visas eilėraštis - tai prasmingos kelionės gelmėse...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-16 19:00:21
Liepužėle, širdį diegliukai perėjo perskaičius. Super ir dar kartą super