Aš kaip akmuo, nugludinta srovės,
Gyvenimo, likimo apdorota,
Išmokus priešintis kerams tėkmės.
Širdis kieta, jos negaliu parduoti.

O kartais tarsi vandenų versmė
Skubu į tikslą, kas mane stabdys?
Supratus, kad liūdėt nėra prasmės,
Nuskandinu savy jausmų žuvis.

Žinau, turiu pasaulyje šiame
Viskuo pabūti, kad galėčiau rast save...