Pastoviai dviračiais važiavom,
Dienas praleisdavom kartu,
Vaikystėj žaisdavom pašėlę,
Nuo ryto iki pat pavakarių.
Abu turėjom vieną vardą
Ir buvome geriausieji draugai,
Nors ir norėta mus išskirt ne kartą,
Tačiau draugystė tęsėsi ilgai.
Vėliau atstumas mūs draugystei maišė,
Tačiau tai ne pati didžiausia mums kliūtis
Liūdniausia ir skaudžiausia tai, kad
Jog iš draugystės liko tik skausmingas ilgesys.
Tu išėjai visiems taip netikėtai,
Palikęs šeimą ir gimtus namus,
Tačiau tvirti draugystės saitai
Kas metai puoš Tavo kapus.
Ertis
2010-03-16 09:20:44
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Madeleine
Sukurta: 2010-03-18 21:54:42
Pastoviai --> jūsų pasirinkta prasme turi būti \'nuolat\'.
Apsispręskite, ar vartojate skyrybos ženklus, ar ne. Trūkstamus sudėliosiu.
Sentimentalokas. Pažiūrėjus iš tolimesnės perspektyvos tą pačią mintį galima gražiau pateikti, originaliau.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-03-17 19:22:26
nekartą -> ne kartą. Eilėraštis artimiesiems, šeimai, draugui, bet ne skaitytojams. Dar ne.
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-03-16 22:19:27
Manau, tą meilę draugui galima išlieti ir kitaip. Nepatika man šis eilėraštis, kiek vaikiškas rimas ir įvaizdžių parinkimas pasirodė.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-16 09:28:52
prasmingos eilės apie tokią, rodos, visai paprastą draugystę... Gerai rašote, net širdį suspaudė kaip švelniai ir paprastai \"išlieta\" meilė draugui... Supranti daug ką, kai netenki...