Pastoviai dviračiais važiavom,
Dienas praleisdavom kartu,
Vaikystėj žaisdavom pašėlę,
Nuo ryto iki pat pavakarių.

Abu turėjom vieną vardą
Ir buvome geriausieji draugai,
Nors ir norėta mus išskirt ne kartą,
Tačiau draugystė tęsėsi ilgai.

Vėliau atstumas mūs draugystei maišė,
Tačiau tai ne pati didžiausia mums kliūtis
Liūdniausia ir skaudžiausia tai, kad
Jog iš draugystės liko tik skausmingas ilgesys.

Tu išėjai visiems taip netikėtai,
Palikęs šeimą ir gimtus namus,
Tačiau tvirti draugystės saitai
Kas metai puoš Tavo kapus.