Gyvenimo taurė
Įbruko gyvenimas
Taurę į delną.
Įpylė nuodų.
Gal išgert ketini?
Sustatė į eilę
Ant didelio
Kalno –
Po vieną,
Po du.
Vieni artimi,
Kiti – svetimi...
Ir nešėm po
Šukę. Per melą,
Per tiesą.
Nusiplūkėm
Žiauriai
Duobėtam kely.
Uždėjo mirtis
Savo rankų pavėsį.
Ir gėrėme
Nuodus
Suklupę,
Šventi.
Neliko nė vieno
Nepaliesto žiedo.
Tik aidas
Atodūsių: skaudžių,
Patiklių.
Gyvenimas tolo,
Savo riekę atriekęs.
O aimana liko
Ant
Taurės kraštų...
Gaiva
2010-03-16 06:55:00
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2010-03-31 07:58:51
Geras. Tik kai kur reikia rima pataisyti.
Nes Tavo eilerasciai -- ne konstrukcijos, o skamba.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-18 14:22:07
Kėlimas prie lūpų.
Vartotojas (-a): gulbinas
Sukurta: 2010-03-17 16:54:53
(...)neliko nĖ vieno(...)
taisyčiau dėl ritmo:
\"Atodūsių aidas \"... (be \"tik\"),
4-ta eil . nuo galo irgi gadina ritmą.
Bet eiliukas gerrrrrrrrrrrras...
:)
Vartotojas (-a): Rykštė
Sukurta: 2010-03-16 09:12:13
Labai širviškai. Ir išdėstymas, ir skambesys, ir nuotaika.
Tik tos taurės, o dar pilnos nuodų, jau oi kaip atsibodę.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-16 08:18:42
Daug ką būtų galima išbraukti, paliekant tik esmę. Tvirčiau, gryniau nuskambėtų.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-16 08:12:06
...netgi čiurlioniška man akyse toji eilė...Sklandus, sukrečiantis kūrinys. Ačiū.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-16 07:18:53
siaubingai gražu :)