aš - krioklys

kartais jaučiuosi kaip krioklys:
krentu iš trisdešimties metrų aukščio
šniokščiu trijų šimtų decibelų balsu
mėtau purslus aplink - bent dvidešimt pėdų

krentu
bet niekad nepasiekiu apačios
ten akmenys nuzulinti vandens
ir laumžirgiai žali ant jų sutūpę
ir dumbliai plačialapiai
ir siaura žolė
ir krantas
manęs laukia

o aš krentu -
turbūt aukštyn
nes dugno nematyti
nei laumžirgiui
nei plačialapiui dumbliui
manęs sulaukti
nebėra vilties

aplinkui dvidešimt pėdų -
vien purslai
pamesti lemties
Enėjo duktė

2010-03-15 21:20:26

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-03-24 21:06:24

aišku baisu. toks gyvenimas..

Vartotojas (-a): Gaiva

Sukurta: 2010-03-24 20:34:15

Man kyla klausimas, kodėl toks kritimas? Nebaisu?

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-03-15 22:07:47

300 decibelų. 30 būtų baisiai tylu :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-15 22:06:24

Aukštis 30 m, garso stiprumas 30 decibelų, tai kodėl tada plotas - 20 pėdų. Ar neturėtų būti 30? :P
Dar gerai, kad dienoraštinis įrašas (dėl prasmingumo nežinau).

Vartotojas (-a): Enėjo duktė

Sukurta: 2010-03-15 21:52:04

jei rodyčiau kitiems tik tai, kas man atrodo gerai, tada nerodyčiau nieko :D ačiū už komentarus (beje, tai ne eilius, o tik dienoraštinis įrašėlis, matyt, prasmingas)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-15 21:46:43

gera perskaityti kūrinį kuris tobulai atpasakoja kaip jautiesi pats:) Sveikinu.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-15 21:45:48

Pabaigoj nereikėjo rimuoti.
Nebūtų tiek daug to kritimo, būtų kiek vaičiūnaitiška.
Mieloji, galite geriau. Rodyti kitiems reikia geriausia, ką gali, o ne šiaip beleką:-)