Kai nemiga klajoja per naktis,
Numetusi kasdienį savo rūbą,
Vėl kamuoliu vyniojasi mintis:
„Kodėl gyventi šitaip skubam? „
Pasaulio viso būna negana,
Gyvenimą mes geriam tarsi vyną.
Nors degina sparnus kaitri liepsna,
Pabėgti netgi neketinam.
Vis skrendam, nardom, ieškom kur giliau -
Šalin ramunę - duokit orchidėją!
Kai grįžtame nurimę pagaliau,
Žiūrėk, ramunė jau ir nužydėjus.
Tarytumei vaiduoklis po namus
Apspangus nemiga vynioja mintį. -
Gyvenimas klastingas ir painus
Ir nieko neįmanoma grąžinti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Gaiva
Sukurta: 2010-03-18 12:06:33
Kaip tira ir lengva.Labai patiko.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-15 21:04:50
VYnioti; ramUnė.
Išlaikytas. Tik tema tokia jau iškalbėta atrodo...
Vartotojas (-a): Maja
Sukurta: 2010-03-15 20:13:10
Priminė Pelenų dainą \"Skubam\".
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-15 19:49:53
gražiai taip rimuotai...ir tiesa...oi kokia tiesa, žodžiai tikri, jausmai tikri :)...pasiimu :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-15 19:24:55
taip teisingai mintys išklotos... gal ir iš tikrųjų pačios genialiausios mintys šauna naktimis...?
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-03-15 19:05:44
Ramunę, vynioja. Dailus sueiliavimas, trankus kalbėjimas, nuosekli mintis, ritmas išduoda, jog nesikankinama dėl skubėjimo gyventi. Oratoriškai skelbiamas klausimas. Gal ir gerai - perteikia patį skubėjimą... Patiko: \"Apspangus nemiga vynioja mintį.\", tik po taško nereikia brūkšnelio, o rūbas keistinas drabužiu, bet, tarkim, kad tai stilistinė priemonė.
Vartotojas (-a): anamcara
Sukurta: 2010-03-15 18:31:44
pasiilgau tobulo rimo :)
gražu :)