Vėl vasarą verpsiu lyg siūlą –
Gija balčiausia liną padabinsiu,
Žalia – pušelės metūgį ankstyvą,
Gelsva – neramų duonos tvinksnį.
Ir nejučia spalvų daugiau pririnksiu.
Tą vasarą lyg margą drobę išvyniosiu,
Jos ramumoj, jos vėtroj, mirusiam žiede
Ieškosiu pamirštos tavęs,
Ieškosiu nerasto savęs
Ir nebūtu vėl patikėsiu stebuklu,
Kai saulė supsis žvejui ant tinklų,
Kai lietūs verks už kažkieno kaltes,
Kai rinksiu tyloje raides...
Vėl vasarą verpsiu lyg siūlą –
Šešėlius, šviesą ir spalvas,
Tuos vakarus, kai saulė gula,
Užmigdžius tolumas melsvas.
-------------------------------------------------
Vėl vasarą verpsiu lyg siūlą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-16 08:13:21
Ieškosiu pamirštos tavęs,
Ieškosiu nerasto savęs
neatradęs savęs viso to padaryti negali kas čia prirašyta.
bandymas eilėraštį rašyti - lyriniame rakte (ne smuiko ir ne boso) lyriniame (bet tonacija nepasirinkta - truputuką gaunasi lyrinė kakofonija - mišrainiukė.
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-15 22:32:10
gražių minčių ir žodžių įausta:)...
Vartotojas (-a): klajūnė
Sukurta: 2010-03-15 22:26:55
yra šiame kūrinyje perliukų, yra tikrai
Anonimas
Sukurta: 2010-03-15 21:21:39
Turbūt negalima taip sakyti, bet jei tuos pačius motyvus palyginsit, eiliaus raišką pašlifuosit, pasiimsiu į mėgstamiausius:-) Kažko patiko man šis darbas. Nėra jis puikus, nėra labai geras. Bet turi žavesio. Pasėdėit dar... Prašau...:-)
Vartotojas (-a): kristyan
Sukurta: 2010-03-15 08:34:59
Antroji eilutė lyg ir bereikšmė būtų, nepapildo nei nuotaikos, nei vaizdo. Jei vasara verpiama, reiškia ji dar nėra išbaigta drobė, todėl negali būti ir išvyniota. Minties atotrūkis. Paskutinės eilutės galėtų ir nebūti. \"Minkštas\" kalbėjimas, švelnus, romantiškas, ypač paskutiniosios eilutės.