Vėl vasarą verpsiu lyg siūlą –
Gija balčiausia liną padabinsiu,
Žalia – pušelės metūgį ankstyvą,
Gelsva – neramų duonos tvinksnį.
Ir nejučia spalvų daugiau pririnksiu.
Tą vasarą lyg margą drobę išvyniosiu,
Jos ramumoj, jos vėtroj, mirusiam žiede
Ieškosiu pamirštos tavęs,
Ieškosiu nerasto savęs
Ir nebūtu vėl patikėsiu stebuklu,
Kai saulė supsis žvejui ant tinklų,
Kai lietūs verks už kažkieno kaltes,
Kai rinksiu tyloje raides...
Vėl vasarą verpsiu lyg siūlą –
Šešėlius, šviesą ir spalvas,
Tuos vakarus, kai saulė gula,
Užmigdžius tolumas melsvas.
-------------------------------------------------
Vėl vasarą verpsiu lyg siūlą...