Ėjau šalta, tuščia gatve.
Išsigandau net savo žingsnių aido,
O veidą, kaklą graibo vėjas geležinis,
Ant veido krinta šaltos snaigės.
Norėjau eiti dieną, naktį,
Vis eiti eiti, nesustoti.
Kaip gi sugrįžti man atgal
Nors vieną dieną pakartoti?
Kodėl, jūs, žmonės, žiaurūs ir pikti?
Baltuose kūnuose - juoda siela.
Todėl nuo skausmo iškankintom kojom
Aš per gyvenimą einu viena viena...
Vienuže mano, tu vienatve,
Drauge geriausia man tapai.
Ir moja man kaulėtais kryžiais
Ant kalno miegantys kapai.
Begęstančiom akim stebėjau tolį,
Už lango vakare apšviestą gatvę.
Aš bučiavau tavąsias lūpas, bet pabudau.
Ir supratau,
Kad bučiavau aš tik vienatvę...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-16 07:49:24
pamiršk kelią atgal - tokios krypties nėra tik ratų - jei kada žmogum gimsi - vėl iš naujo šliaužtinukus dėvėsi - o dabar jau sudėvėjai - kelio atgal nėra ir nebūna...
Vartotojas (-a): Lelija
Sukurta: 2010-03-15 22:15:26
ačiū jums už nuoširdumą.Labiausiai tai ir vertinu :-)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-15 22:11:00
...o aš antrinu Maybe...o eilės iškentėtos:)
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-15 18:50:47
Antrinu Taurijai
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-03-15 10:45:48
Bet Vienatvė niekada neišduoda... Ji pati ištikimiausia draugė.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-15 09:41:54
...viską nešiojamės savyje - ir viltį ir neviltį.
Tikėjimas gelbsti iš niūrios nuotaikos.
Jūsų siela šaukiasi meilės, džiugesio...deja, dažnai būna vienpusis jausmas, bet, juk ateina tai, ko labiausiai trokštame.
Nesudėkime savo gyvenimą į vieną, ateis kitas - tikrasis, patikėkite.
Kūrinys gana kuklus poezijos prasme, tačiau atviras ir nuoširdus, kas ir nulemia ilgiau pasikalbėti su Jumis. Tikėkite. :)
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-15 01:27:55
labai jau liūdnas :(
na ne tokie tie žmonės ir juodi, ir ne žiaurūs,tik... kartais reikia tos juodos spalvos,nes po jos visos kitos tampa žymiai ryškesnės ;) ir tikros...