Santrauka:
Skaudina mylimojo pasirinkimas ( ne manęs).......
Nebuvau voverė ir išgliaudyto kevalo pusės
Neįdėjau į laišką, kurį susikūrus buvau -
Tik lindėjau tamsoj, suskaičiuodama antausių gūsius
Ir su vėjo ranka šaltą žiemą tapydavau Tau
Man kvepėjo drevė riešutais ir sakais dvelkė guolis
O skalsi atmintis glostė blyksnius purios uodegos –
Tu tapai tuo lazdynu, kurį apsvaigindavo tolis,
Su trapia voverim tik ne mano auksinės spalvos
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Maybe
Sukurta: 2010-03-15 01:10:06
Nebuvau voverė ir išgliaudyto kevalo pusės
Neįdėjau į laišką, kurį susikūrus buvau -
na ką - giliai atsidūsau ir galiu pasakyt - be žodžių...
šios autorės eilės kietos kaip riešutėlis,bet gliaudyti jas - vienas malonumas ;)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-14 23:55:48
o man neliūdnas...brandus jausmas :)...nepaprastai vaizdingas...man labai patiko:)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-14 21:00:50
Voveriškai ... liūdnas ... .
Vartotojas (-a): Nuodai
Sukurta: 2010-03-14 20:41:20
drevė kvepėjo riešutais...šiaip eilėraštyje aiškiai pasakyta,kad iš tiesų buvau auksinės spalvos voverė,tik aš šito nežinojau.na juk viskas metaforizuota ,perkeltine prasme.Ar paaiškinau?
Anonimas
Sukurta: 2010-03-14 20:32:03
Gal neesminis klausimas: jeigu nebūta vovere, tai kaip užuosta drevė?
Anonimas
Sukurta: 2010-03-14 17:58:58
Puikiai išliuoksėtas.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-14 17:04:09
Aha, gražus eilėraštis. O apie meistriškumą jau seniai nėra ką kalbėti...:-)
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-03-14 15:56:21
Brandus riešutėlis !
Anonimas
Sukurta: 2010-03-14 15:31:35
Čia Jūsų stichija. Ir skraidot šioj erdvėj kaip tikra voverė.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-03-14 14:58:03
Tik lindėjau tamsoj, suskaičiuodama antausių gūsius
grožis
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-03-14 14:53:27
...ryškios svaiginančios spalvos...gražus darbas...