Nebuvau voverė ir išgliaudyto kevalo pusės
Neįdėjau į laišką, kurį susikūrus buvau -
Tik lindėjau tamsoj, suskaičiuodama antausių gūsius
Ir su vėjo ranka šaltą žiemą tapydavau Tau
Man kvepėjo drevė riešutais ir sakais dvelkė guolis
O skalsi atmintis glostė blyksnius purios uodegos –
Tu tapai tuo lazdynu, kurį apsvaigindavo tolis,
Su trapia voverim tik ne mano auksinės spalvos