Vakar nebebus -
tai buvo švelnios vario spalvos...
Dabar – sūpuoklės
neša vis
aukštyn – žemyn...
Dar kartą,
rodos,
ir sustos...
Tik rytdiena
migloj paskendo.
Sekundės, valandos,
nuleidę galvas
nuo sunkios naštos.
Gyvenimas
lyg boružė
ant mano
delno...
Pabos ropot –
pakils ir
nuplasnos...
Gaiva
2010-03-09 16:40:52
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-11 19:33:59
Sveika atvykus.
Debiutas geras. :-)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-10 14:41:52
...gražus, lyriškas Debiutas. Man patiko. Laisvas, pulsuojantis...Ačiū.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-09 22:13:30
Sekundės, valandos yra moteriškosios giminės, dėl to ir dalyvis turi būti moteriškosios - nuleidusios.
Vidutiniškumo būsena - aukštyn - žemyn, ropojimas - nuplasnojimas... Liūdnas gyvenimas.
Anonimas
Sukurta: 2010-03-09 19:46:52
Švelniai, o ir gaiviai vienok.
Po skyrybos ženklo paliekame tarpą.
Vartotojas (-a): Avoir
Sukurta: 2010-03-09 18:31:40
Gražios asociacijos, nors pasigedau vidinės įtampos.
Paskutinis momentas su boruže - labai trapus ir gražus.
Siūlyčiau keisti pavadinimą - jis per daug paviršutiniškas ir nepapildo eilėraščio.
Kaip ir dažnam lyriškai rašančiam autoriui patariu mažinti daugtaškių skaičių. Tai ne liūdesio, o neužbaigtos minties ženklas.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-09 18:23:20
Švelniai ir žaismingai apie tą gyvenimą ir jo nuplasnojimą. Sveika atvykus :)
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-03-09 16:44:41
Sveika , su pirmuoju.... kuris nepabos, jei toliau plauksi :)