Vakar nebebus -
tai buvo švelnios vario spalvos...
Dabar – sūpuoklės
neša vis
aukštyn – žemyn...
Dar kartą,
rodos,
ir sustos...
Tik rytdiena
migloj paskendo.
Sekundės, valandos,
nuleidę galvas
nuo sunkios naštos.
Gyvenimas
lyg boružė
ant mano
delno...
Pabos ropot –
pakils ir
nuplasnos...