Santrauka:
-.....-.....-.....-.....-
Išlik, kaip deivė žydinti visa,
Išlik, akimirka, mūsų jaunystės vėjo--
Diena švelniausiųjų gėlių šviesa
Nuskaidrinus ledokšnius kovo. Ėjo
Šuoliavo metų tylios eskadrilės
Pilkai ilgai be tų žiedų griūties--
Įstrigę pėdos mėnesienoj vylės--
Gėlių takai per jūras nusities--
Suraibuliavo tik banga nuraudus--
Gal sukraujavo gėlos debesų ?
Uolos glėby žiedai ilsėjos graudūs--
Ir buvo naktį skaudžiai taip šviesu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): radaa
Sukurta: 2010-03-08 23:08:12
Stebiuosi Autorė pozityvumu ir... kūrybingumu :) Gražu gražu...
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2010-03-08 22:16:40
Visada žaviuosi Jūsų žodžiais...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-08 20:50:53
Autorės visi darbai labai labai vykę:-)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-08 19:50:34
Pritariu fizrukei - skamba puikiai. Labai, labai vykęs darbelis :)
Vartotojas (-a): fizrukė
Sukurta: 2010-03-08 15:50:06
labai skambus, dėkui, garsiai sau pasideklamavau :)
Anonimas
Sukurta: 2010-03-08 14:05:43
...gražus Akimirkos įamžinimas. Uolos glėby žiedai ilsėjos graudūs-- ach, kokiu ilgesiu...