Paliko ji viena lyg pirštas
Ir niekas jos daugiau neguos,
Tik rūko miglos baltos, tirštos
Sutūpę paupio karkluos.
Tiktai mėnulio žvairos akys,
Kai įsidrąsina naktis
Seansą naują jai užsako, -
Ir žaidžia sienoj atspindys.
Tada ji – keliasi ir eina
Net traška grindys kambariuos.
Pasidabruotos miglos mainos
Ant sienų ir ant rūbų jos.
Paskui – nurimsta ir užmiega
Lunatiko blausiom akim.
Tik pėdsakai prie durų lieka...
Išsiuvinėti pilnatim...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2010-03-18 16:42:19
Man labai artimas eiliavimo stilius. Visiškai sutinku su Vynas vertinimu, kuri pasakė taip, kaip tikėjausi pasakyti aš. Prisijungiu ir prie kitų vertintojų \"plojimų\", linkėdamas tolimesnės kūrybinės sėkmės :-)
Vartotojas (-a): pabiruogė
Sukurta: 2010-03-11 16:32:02
Nuostabiai gražus kūrinys. :-)
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-03-08 21:36:58
Lengvas ir grakštus braižas, talpus žodynas.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-03-08 13:00:35
Tik pėdsakai prie durų lieka...
Išsiuvinėti pilnatim...
...vienatvės graudi daina...labai...
Vartotojas (-a): Meškienė
Sukurta: 2010-03-08 12:24:29
Puikus, labai gražus kūrinys. Imu.
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-03-08 09:21:19
Labai vaizdingai ir įtaigiai apie vienatvę
Anonimas
Sukurta: 2010-03-08 08:00:46
Tobulas.., nebent į kambario atmosferą paupys..- reikalauja
lakios vaizduotės. Pėdsakai – liuks!.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-08 00:29:28
Idealus rimas. Ritmas irgi puikus. Mintis perteikta vaizdžiai. Labai lipo man tie pėdsakai išsiuvinėti pilnatim. Gražu, Eglute :)