Jis inkštė falcetu. It šunytis. Ji piktai švokštė. Tiksliau, leido gomurinius įtūžio garsus. Ant savo, kaip ir ji, kurčnebylio vyro. Nevykėlio girtuoklio. Tinginio. Bedarbio. Kartu su ja prageriančio jos uždirbtus pinigus. Jos...
Dirbo ji visuomeniniame transporte. Autobuse. Troleibuse. Mikliai kraustė keleivių rankines, kišenes. Nieko stebėtino, daug tokių, zujančių grupelėmis. Gudriai nukreipiančių keleivių dėmesį ir, nespėjus jiems susivokti, kad kišenės jau tuščios, išnykstančių kaip dūmas jau kitoje stotelėje.
Ji tai darė ypatingai. Viena. Piniginės tiesiog fantastišku būdu pačios išsliuogdavo iš rankinių ir įsliuogdavo į jos drobinį maišelį. Be garso. Be įtampos. Galima sakyti – be apgaulės. Tiesiog pačios... Savo keistą, nebylų ir kurčią pasaulį ji tarsi perkeldavo į svetimą krepšį, kišenę ir... Gaudavo teisėtą nebylų atlygį. Kartais visai neblogą.
Trejus metus buvo ramu. Ji sėdėjo. Bet ne už kišenių kraustymą. Už kažką rimčiau. Ir štai vėl... Nesuskaičiuojamą daugybę išnakčių kaimynai priversti klausytis tradicinio inkštimo falcetu. Pikto švokštimo. Gomurinių įtūžio garsų. DVIEJŲ KURČNEBYLIŲ DRAMOS.
Ką nors jiems sakyti beprasmiška...
2003
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-03-11 15:23:09
Įdomus. Žavi keista tema ir jos perteikimas. Po pirmųjų sakinių galvojau, kad bus pasakojama apie eilinę nesugyvenančią porą, kažkada per klaidą susitikusią santuokų rūmuose... :) todėl labai nustebino tolesnė eiga. Šiek tiek kliuvo labai trumpi sakiniai, kapotos mintys. Privalumas tai ar trūkumas? Šiam kūriniui turbūt privalumas...
Vartotojas (-a): Sodininkas
Sukurta: 2006-03-08 18:48:25
Įsijungiu į nustebintų ir sužavėtų skaitytojų ir vertinųjų grupelę: tikrai įtaigiai ir meistriškai papasakota milijoninė (pasaulio mastu) nelaimėlių ir nusikaltėlių egzistencijos ir isgyvenimo drama. Priglaudziu atsiminimui:-))