Kovo sonetas

Pagarbinkime Saulę, josios skaistų kelią
Į didį skrydį sieloj ir gamtoj.
Pakilkime pajuodę ir pabalę
Gretoj tarsi uola tvirtoj.

Po baltu angelo sparnu
Šilai ir kalvos gieda savo vardą;
Tą sunkų žodį ,,gyvenu\"
Ir žemei lemta tarti.

Velykų rytas gieda Aleliuja,
Pakyla širdys ir dvasia
Į didį Atgimimo aukštį.

Neberaudokime dienų tų prarastųjų –
Te saulė teka mumyse
Ir suplasnoja Laisvės paukštė.

1989 03 27
Antanas Gintautas

2010-03-03 00:25:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Laiza

Sukurta: 2010-03-04 07:58:00

Sąjūdžio įkvėptas. Artėjant jubiliejui kaip tik, bet būtų įdomu, kaip viskas atrodo iš šiandienos pozicijų.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-03 20:38:38

Siūlyčiau suvienodinti eilučių ilgį.

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2010-03-03 11:27:00

Paraginimai būti šviesiais.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-03 00:41:34

,,Te saulė teka mumyse\"... :)...pavasaris ir pas Jus pasijuto