Kovo sonetas
Pagarbinkime Saulę, josios skaistų kelią
Į didį skrydį sieloj ir gamtoj.
Pakilkime pajuodę ir pabalę
Gretoj tarsi uola tvirtoj.
Po baltu angelo sparnu
Šilai ir kalvos gieda savo vardą;
Tą sunkų žodį ,,gyvenu\"
Ir žemei lemta tarti.
Velykų rytas gieda Aleliuja,
Pakyla širdys ir dvasia
Į didį Atgimimo aukštį.
Neberaudokime dienų tų prarastųjų –
Te saulė teka mumyse
Ir suplasnoja Laisvės paukštė.
1989 03 27