Per gaidžio giesmę pailgėja liūdesys,
Lygiadieniais atplaukęs iš visų užsemtų raguvų,
Dar raižiai aidu skambančių man smilkiniuos.
Šiąnakt, parvėrus gruodo langines mačiau,
Kaip atitrūkęs nuo šerkšno šakos.
Vasary paskendo mėnulis,
Nesugavau...
Lūpose jau geso sutemos.
Verkiau...
Rytas atlijo ir mirusi promočiutė,
Nešina kvepiančiu drobės ryšuliu.
Tada ragaišduonę laužydama ji tyliai pasakė,
Kad visad reikia kojas pailsint belaukiant,
Kol išbrinks žolės žaluma žemės delnuos
Naujam mūs pavasario takui.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): boružė
Sukurta: 2010-03-02 08:43:11
Ačiū visiems,kurie komentavo:)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-03-01 22:27:35
kažkaip labai tikrai nuskambėjo eilės...,,reikia kojas pailsint belaukiant,
Kol išbrinks žolės žaluma žemės delnuos
Naujam mūs pavasario takui.\"
Vartotojas (-a): klevas
Sukurta: 2010-03-01 22:13:13
Kvepiantis drobulės ryšulys ir laukimas kol išbrinks žolės žaluma žemės delnuos naujam mūs pavasario takui.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-03-01 14:32:42
Liūdnas pavasario laukimas. Bet savitas. Patiko.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2010-03-01 14:30:38
Liūdnai gražu ir gilu...
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-03-01 14:00:03
Šiąnakt, parvėrus gruodo langines mačiau,
Kaip atitrūkęs nuo šerkšno šakos.
Vasary paskendo mėnulis,
Nesugavau...
Lūpose jau geso sutemos.
...labai labai gražūs vaizdiniai...nors liūdnoki...bet žavūs...
Anonimas
Sukurta: 2010-03-01 13:41:17
Nuostabus atsisveikinimas su žiema...