Pradurta širdis

Varveklis širdį man pradūrė
Nutolsta svajos, meilė nuostabi
Glamonių bučinių tu pasiilgsi
Nes apkabinti kitą jau žadi

Akių spalva, malonus plaukų kvapas
Nutolsta vieškeliu jausmų
O sulaikyti tavo meilės geismą
Nėra nei proto, nei jėgų

Sunku į praeitį nustumti
Prisilietimus, bučinius karštus
Bet jai negalima tai atgaivinti
Tegul jausmų ir bučinių nebus
Ertis

2010-03-01 07:57:56

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): herbera

Sukurta: 2010-03-01 12:16:24

kodėl Jūsų kūryba be skyrybos ženklų visada,net nemalonu skaityti...
Paskutinės eilutės suintrigavo,tačiau jaunam žmogui gyvenimas be jausmų ir bučinių-beprasmis.

Vartotojas (-a): Ertis

Sukurta: 2010-03-01 11:54:37

Hebra, neimkit taip i plaucius, cia tik fantazijeles.

Vartotojas (-a): cedele9871

Sukurta: 2010-03-01 10:38:31

Perdaug nuogas ir deklaratyvus.

Anonimas

Sukurta: 2010-03-01 10:32:36

Varvekliu pradurta širdis
ilgai kraujuoti neturėtų
Jei kitą susirasi Tu
aną užmiršti paskubėsi :)

Va taip jau tas gyvenimas ir sudėlioja...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-03-01 09:55:14

nenustumkit jie vistiek bus