Varveklis širdį man pradūrė
Nutolsta svajos, meilė nuostabi
Glamonių bučinių tu pasiilgsi
Nes apkabinti kitą jau žadi

Akių spalva, malonus plaukų kvapas
Nutolsta vieškeliu jausmų
O sulaikyti tavo meilės geismą
Nėra nei proto, nei jėgų

Sunku į praeitį nustumti
Prisilietimus, bučinius karštus
Bet jai negalima tai atgaivinti
Tegul jausmų ir bučinių nebus