Santrauka:
iš tiesų labai myliu didį A. Miškinį.
šiandien taip elegantiškai mirti
nusirašant Poeto žodžius
nusibloškus įgrisusią mintį
su savim lyg paklaikus žaidžiuos
apkerėta tavim, apžavėta
dingo meilė už sienos tvirtos
tavo nuotraukas ir mūsų skėtį
palikau už varinės tvoros
ten supyliau molinį kapelį
ir apdėjau geltonais žiedais
niekas rast mano skausmo negali
toks gilus su visais apžavais
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-28 20:41:50
ot , kad taip realiai elegantiškai palaidot, ko nėra jau :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-28 19:10:29
Gerai susiskaitė.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-28 15:52:47
Nuodai viena iš mėgstamiausių mano autorių. Ir kūrinys, kaip visuomet, puikus. Rodos, ir nėra tų pernelyg gilių minčių, išsireiškimų, bet viskas pateikta taip vietoje ir skamba nauja gaida. Tačiau tas /elegantiškai mirti/ man yra labai, labai vykęs pasakymas. Tai lyg apibendrinimas. Ai, žodžiu, puiku ir tiek... :)
Anonimas
Sukurta: 2010-02-28 15:13:46
...būna...bet...VISADA kažko pabaiga turi pradžią. Nereikia kapų... tai slegia.
Jautriai ir įtaigiai perteikta personažo būsena.
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2010-02-28 13:49:27
Tvirtas pasiryžimas.
Man patiko keliaprasmė kapelio metafora.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-28 13:49:16
ach... kaip tiksliai, jautriai apie jausmų pabaigą... Bet... vienų jausmų pabaiga, tai kitų pradžia???
Vartotojas (-a): liusta
Sukurta: 2010-02-28 13:32:04
Linkėčiau ir pačiam autoriui neberast to skausmo... Patiko.
Vartotojas (-a): ramintox
Sukurta: 2010-02-28 12:14:00
Geras. Patiko. ;)
Vartotojas (-a): cedele9871
Sukurta: 2010-02-28 10:28:13
Geras ir skaudus.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2010-02-28 10:08:59
Skaičiau, Ema, bet ką bepadėsi...
Kentėk, dukra.