Ir tik ant paribio, ir tik paribyje,
Kreida nubrėžtas magiškas ovalas,
Kažkas sukirba dar pagerklėje
Ir vėl toks pats vienodas rimas darosi
Ir ganos žuvys danguje,
Mergaitė tempia aitvarą kaip kryžių,
Ir darosi kažkas ne manyje,
Nes niekad nesakau, kad pasiryžau,
Nes niekad nesakau, kad jau gana,
Pasirąžau ir veržiam naują lapą
Verčiau tampu keista panorama,
Kurią kažkas iš naujo vis nutapo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-03-28 13:31:20
o čia, akademiškai, solidžiai - gyvai poezija. (antras posmas gražumėlis.)
čia styga paskenduolė yra gražiai parašiusi.
ne rimtai, be kvailų vaikiškų, o tiksliau kaip suaugę suvaikėja ir pradeda, //ciusių lialia// - vaikai taip nedaro šiaip jau. tik suvaikėją suaugę.
tai gi, šis labai. (įtrauksiu į mėgstami kūriniai. jums leidus.) gražu - poezija. (gal gale tik dėčiau daugtaškį, po paskutinės teksto eilutės, daugtaškį.)
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-27 18:58:04
Puikus rimas, šiek tiek mąslus eilėraštis. Labai patiko.
Vartotojas (-a): Žiogas
Sukurta: 2010-02-27 16:17:54
ech ta Kvintos žodžių inversija. :)
mąsliai puiku :)
Vartotojas (-a): kvinta
Sukurta: 2010-02-27 14:01:27
apie kokį ryžtą nesupratau lyrinis herojus porina. citata: „... niekad nesakau, kad pasiryžau, ...
“ citatos pabaiga.
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2010-02-27 13:34:56
nesupratau tik pavadinimo :)