Ir tik ant paribio, ir tik paribyje,
Kreida nubrėžtas magiškas ovalas,
Kažkas sukirba dar pagerklėje
Ir vėl toks pats vienodas rimas darosi

Ir ganos žuvys danguje,
Mergaitė tempia aitvarą kaip kryžių,
Ir darosi kažkas ne manyje,
Nes niekad nesakau, kad pasiryžau,

Nes niekad nesakau, kad jau gana,
Pasirąžau ir veržiam naują lapą
Verčiau tampu keista panorama,
Kurią kažkas iš naujo vis nutapo.