Suklykė žuvėdros ir nutilo.
Švelniai ošė Baltijos banga.
Ten, kažkur už samanoto šilo
lyg šėšėlis klaidžiojo daina.
Ją lydėjo tylus smuiko garsas.
Jo rauda, tai perplėšta širdis.
Horizonte raudonavo varsos –
vakarėjantis ir liūdnas spindulys.
O daina klajojo ir klajojo,
ko ieškojo –kas gi ją supras?
Palydovas smuikas jai aukojo
tyliai raudančios širdies dainas.
Nubangavo, nuplaukė šie žodžiai.
Žodžiai ieškančios kažko dainos.
Smuiko tik rauda dar liejos graudžiai
ir raudos tos nieks neatkartos...
2010.02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2010-02-25 21:47:47
grojanti vienatvė :)...pasiimsiu
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2010-02-25 21:07:04
Liūdna daina. Ir graži.
Vartotojas (-a): giedrex26
Sukurta: 2010-02-25 20:00:51
Smuiko tik rauda dar liejos graudžiai
ir raudos tos nieks neatkartos...
...daug prisiminimų prikelia ši daina...graži ir ilgesinga...
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-25 19:59:33
Banguojantis, dainingas.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-25 19:20:12
...gražiai surimuota, plaukia eilutėmis lyrinė, ilgesinga gaida...