Tu būk stipri –
Kaip pievoje žolė,
Kurią sumindome,
Kai kojom žemę liečiam.
Ji meldžias tyloje, o po maldos
Ir vėl į saulę stiebias –
Tvirta kaip upėje akmuo,
Kurį vis tekantis vanduo
Nustumti bando.
Mintim laisva – kaip vėjai keturi,–
Ir tokią aš tave apglėbsiu
Sielos rankom,
Kad neužgestų manyje
Pagoniška širdis.
Tavęs man reikia,
Kad tikėčiau...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): išsišiepėlė
Sukurta: 2010-02-25 22:06:09
tiek daug gaivos žodžiuose. skaitai ir jauti, kad ta gaiva pažadina ir mano tikėjimą...
Vartotojas (-a): MoneLi
Sukurta: 2010-02-25 20:57:03
Stiprybės lyginimas su žole kadaise jau buvo girdėtas, o štai tvirta kaip upėje akmuo nuskambėjo nepažįstamai ir naujai. Labai labai gražus palyginimas! Pažadas apglėbti sielos rankomis suteikia eilėms be galo daug lengvumo... Jausmingas atvirumas.
Vartotojas (-a): Vynas
Sukurta: 2010-02-25 19:32:17
Gana nuosekliai atskleista tema.
Anonimas
Sukurta: 2010-02-25 09:44:50
Nuostabūs palinkėjimai trapiai moteriškai būtybei... man labai patiko. Palinkėjimas "Mintim laisva- kaip vėjai keturi,-" sunkiai pasiekiamas...
Vartotojas (-a): Juozapava
Sukurta: 2010-02-25 09:04:27
Antra pusė stipresnė