Tu būk stipri –
Kaip pievoje žolė,
Kurią sumindome,
Kai kojom žemę liečiam.
Ji meldžias tyloje, o po maldos
Ir vėl į saulę stiebias –
Tvirta kaip upėje akmuo,
Kurį vis tekantis vanduo
Nustumti bando.
Mintim laisva – kaip vėjai keturi,–
Ir tokią aš tave apglėbsiu
Sielos rankom,
Kad neužgestų manyje
Pagoniška širdis.
Tavęs man reikia,
Kad tikėčiau...