Svečias

Namuose tik aš viena:
Klūpiu ir meldžiuosi,
Gal išgirsi mane...
O tu vaikštai po mano namus.

Liūdesys užvaldo. Mane:
Klūpiu ir meldžiuosi,
Nesustingt ilgesio rūme...
O tu vaikštai po mano namus.

Vienatvė užklumpa kampe:
Klūpiu ir meldžiuosi,
Nenutruks svajų gija...
O tu vaikštai po mano namus.

Trūkumas parklupdė tyloje:
Tad klūpiu ir meldžiuosi,
Tu pagaliau rasi mane...
O tu vaikštai po mano namus.

Aš gėlė, štai vanduo:
Klūpim ir meldžiam,
Kad tai būtų ne žiema...
O tu vaikštai po mano sielą.
Eile Tyla

2010-02-24 12:23:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Anonimas

Sukurta: 2010-02-24 13:32:13

Tas \"klūpau ir meldžiuosi\" kartojimas taip stipriai paveikia, kad eilės, aš manau, ilgai išliks ne vieno mintyse...

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-02-24 13:20:33

prasmingas pasivaikščiojimas po namus,bet pereinantis į sielos užkaborius... vadinasi - prisimelsta...

Vartotojas (-a): semema

Sukurta: 2010-02-24 13:03:44

graži malda... labai